sako, sentimentalumas – išbaigta praeitis. bet vis pamenu lietų ir vaikiškas emocijas tikinančias, kad matau tai, ką matau. vakar buvau čia ir silpnomis akimirkomis liečiau vandenį nuo skruosto. jis tekėjo palaida srovele rašydamas savo žodžius mano žanduos. tai buvo įdomūs laikai – verpiant šilumą, kad išsigelbėtų mano tikėjimas. vilniniuose pataluose apimantys lietaus vaikai švelniomis rankutėmis raižantys savo ašaras.
tikrumas – jis buvo, žinoma. ir, spėju, yra. tik vandens verpetai kalba apie tai, kas paliekama audžiant tylumos audėklą – pats audėklas. tik mintis jau nebe ta. mintis kažkur tampa palaida, bet kur, dar nežinia. kada tai įvyksta ir pervyksta ir mano jūra, kuria kalbinu – sako ir sako, kas man jau neaišku, bet tikinu save, kad rytoj aš grįšiu tam, kad valgyčiau vėjo oro nuotrupas tirpinančas mano akių tikrumą.
aš sėdžiu. masyvai stovi. masyvus sniegas kalbina vėją žuvėdrų balsais. aš nesuprantu jo kalbos, imu nebesuprasti ir savosios – užlaikytas noras kuria naująjį pasaulį, kuris nesikuria ir dingsta kiekvieną laiko vienetą. visa tai ir dar daugiau – buvo jau išjausta. ne mano, bet tų, kurių dingimas liko nepastebėtas grojant laidotuvių maršus. tikink save, kad rūpesčiai tėra bėdos, kurios dingsta pravėrus akį – tai dar sunkiau nei grįžti į pradžią, kuri visada čia-topiškume.
kai lietus kapanoja akis – aš nepastebimai verkiu, nes matau save trijų dimensijų plokštumoje. bangų mūšoje paskęsta ir mano riksmas – išveblentos greitomis balsės. noru suvokti nenorą – rytojaus darbas. o šiandien tipenu savo krantais, nes čia tapau savo paveikslą, kuriame saulė apšviečia debesis skystai aštrėdama.
jūra (2)
2007-12-24 § 1
...
neįdomios mintys (17) (RSS)
- rašliava (26) (RSS)
- žodžių išdarkymai (18) (RSS)
- ~be-kategorijos (4) (RSS)
trumpai- hunteris: lyg ir ne vakar, vaikstant siena, tragizmas gime, kad vizijos isdristu gimti, kalendamos dantis i ateiti. 2009/05/29
- hunteris: Mirusieji verkia zinodami. O ju zinojimu sielos plaunasi. Tuo ko nera ir tuo kas bus. Taip. Paprastai. Lyja. 2009/05/24
- hunteris: maciau pasauli, nakciai zibant ir tamsai kalbant - labas, as tave sugalvojau, as ir pamirsiu. 2009/05/24
- hunteris: zaidziant su rytojum - spalvu ryskumas blanksta. 2009/05/22
- hunteris: ramiai klausant minciu galvoje apie tikrove, randi tik viena sakini: sis sapnas turi buti patiketas. o kliedesiai - paversti tikrove. 2009/05/21
- hunteris: skenkant uzmaskuotai. klapsint. ir nieko kontinentuose auginant lelijas. ziemai ruosiantis. ir tuo gyvenant. 2009/04/28
- hunteris: kur nori buti siandien? - klausia tyla. jurop. sako ten saule baigiasi. 2009/04/27
- hunteris: tik tak. viena ryta atsliauzia mirtele. tik tak. jura galvoje. tik tak. Tyla. 2009/04/24
- hunteris: laikui begant ir akmenys akmenuojasi. o zmones - zmogenuojasi. tik kas atsitinka sapnui? 2009/04/23
- hunteris: ramiai tylint. mirties saukliai - rymo sakose ir galanda galanda ateities dantis. 2009/04/20
po net labiausiai atpažįstamais žodžiais, kuriuos perskaičiau, mano akių rankomis mostaguoja nesuvokimas. taip rėksmingai norisi tikrumo. norisi prabrėkšti virš savo individualybės jūros, liestis į save, bet ir pakilti virš.
kai perskaičiau dalį tavo šių tekstų, kažkaip susinėrė pirštai. šalti jie. susitraukę lyg, paplonėję. ir iškilo užmerktose akyse atsimintas vyrų vienuolyno vaizdas. ir jų giedama malda grigališkuoju choralu. regis, ne tikejimas tai. bendra gili pajauta. kuri nėra nei jausmui, nei protui, nei juos reiškiančiai kalbai. ji kažkokia.. tolima.. prisiliečianti vos vos, bet tolima tolima..
visgi jaučiu, kaip prakrapštai savo žodžiais ir manyje kažkokį užkalkėjimą. Nediduką plotą, vos vos nagu. panašu, kaip aš šiandien per Mišias radiatorių gramdžiau. pirmos mintys – tokios.