taškas

Laris ir Andis Wachowskiai remdamiesi Ž.Baudrilardo “Simuliakrai ir Simuliacija” sukūrė filmą Matrica, tiesa, pats Ž.Baudrilardas sakė, kad šis filmas nesusijęs su jo darbais, o ir negalėjo būti kitaip – filmai tapo masiniu produktu – reiškia tai, kas verčia mąstyti reikia išimti, palikti tik pėdsakus, palikti juos lengvus ir suprantamus (aišku įterpiant keletą vinučių – sudarant įspūdį, kad tai verčiančios susimąstyti vietos). Filmai – geriausiausias hipertikrovės pavyzdys – ten viskas susimuliuota – daiktai, žmonės, situacijos. Netgi dokumentika, kuri skelbiasi vaizduojanti realybę, yra iškarpoma ir paliekami tie kadrai, kurie gali dominti vartotoją – stipriai sugrumuliuoti ir pateikti ant lėkštutės. Net ir menas ima tarnauti Kalbai – štai ką reiškia Menas mirė – tik laiko klausimas kada tradiciniai simuliakrai (tik nedidelio laipsnio simuliakrai) tokie kaip teptukas, neapdirpta skulptūra, pieštukas, dažai ir t.t. bus pakeisti universaliu simuliakru – skaimeniniu kodu. Menas persikels į digital erdvę, nes tokiai kūrybai nebereikia nei išsilavinimo, nei patirties – kūrybos kančios pakeičiamos lengva kūrybos palaima – visi tampa menininkais, o sena taisyklė – tai kas tinka viskam – nebetinka niekam – įgauna milžinišką mąstą. Tai ko siekė pop menas – visų kuriamas ir visų vartojamas menas – randa savo nišą hipertikrovės prieglobstyje, tiesa, ne kaip judėjimas, o kaip meno ‘apibrėžimas’. Meno kritika, mėginanti suprasti postmodernizmo judėjimą, jaučia savo bejėgiškumą – kaip galima suprasti tai ko, griežtai kalbant, nėra – Kalbos? Kai viskas taps Kalba (arba Lygtimi) – beprasmiška taps ir pati kritika ir bet koks mokslinis rimtumas. Štai kokią riziką įžvelgia Ž.Baudrilardas – bet kokia rimta diskusija tampa beprasmė (būtent be-prasmė, nes lieka vien reikšmė), nes viskas baigiasi ’subjektyviškumu’ ar tiesiog ‘požiūriu’ t.y. viskas lygu viskam. Tačiau Ž.Baudrilardo kritikai nepastebi tos be-prasmybės ir rimtu veidu nurašo jo tekstus kaip neatitinkančių tikrovės (?) arba blogiau – kaip kliedesius.
Bet, nebūkime rimtais kritikais – įsiklausykime kas kalbama tarp eilučių – Pasaulis, kaip Gamtos buveinė, buvo pakeistas Pasauliu, kaip Žmogaus buveine. Ir nebūkime tie, kurie kalba Gerai-Blogai kategorijomis (kuriomis kalba tik Dievas/ai) – nors mes ir nužudėme Dievą, ir patys pretenduojame užimti jo vietą, gėris ir blogis sėniai paliko dūlėti niekada neperskaitomuose Kalbos puslapiuose.