taškas

Tyliai sėlini užkoduotais žolių lapų paviršiais, basomis kojomis, barstydamas mirusiųjų pelenus. Išgalvoti pelenai, išgalvotos mirtys. Susikaupęs lieti lapo stiebą ir sugalvoji, kad tai išgyvenimo diena. Saulei spiginant plaukus, vėjui raškant tikrovę – atsiguli ir prisimeni puolusius angelus, pakirptais sparnais ir atsisuki į žemę. Įkėpi ir nurimsti – taip, dabar pasaulis apribotas, aš įstačiau jį į ribas. Savimi apibrėžiau žemės kvapą ir išlipau į niekieno žemę – tyli akimirka tarp fronto gaudesių. Tykus susikaupimas prieš išgirstant sviedinio gausmą. Rytoj bus taika. Bus taika. Net pirštai virpa nuo tokios minties. Taika – kartoji galvoje ir girdi, kario riksmą, nuplėštomis kojomis. Dabar gamta aprengė mane civilio drabužiais ir sako – ramiai berniuk, rytoj bus taika. Rytoj mes gerbsime vienas kitą ir nepastebimai šypsosimės, vietoj ginklo laikydami gėlę. Ir dings mirusiųjų nesuskaičiuojamybė tavo galvoje – rankų gabalai ir kūnų liekanos. Nuo rytojaus pradėsime statyti, tai kas buvo pamiršta ir sunaikinta. Pasėsimę žolę ant asfalto, išleisime skruzdes į pievą, pelėms paliksime maisto, apkabinsime kenčiantį nuo karo padarytos žalos, sukursime pamatus išsvajotai minčiai, sukursime sugalvotus pasaulius kiekvienam, pagal kiekvieno viziją. Ištirpysime tavo sielą nulio konfigūracijoje ir tu pamirši save. Pamirši kiekvieno žvilgsnį ir mintis. Pamirši kas buvo ir bus, mes išlaipinsime tave dabartyje. Amžinoje dabartyje. Tyliai liesime tavo piršus ir kalbėsime pasakas, tau gulint taikos žemėje. Taip, tu teisus, padarysime ir tai. Tik nurimk, ir patikėk. Rytojus – niekada nebebus vakar. Pasitiki? Tšš mielas vaike, raupsuotais žandais – ne tavo karas, ne tavo ir laimėjimas, todėl uostyk žemę pamirštomis akimis ir gelbėkis į rytojų. Taika – labai paprastas žingsnis. Labai kaprizingas žingsnis. Nedvejok. Ryto aušra nusės ant tavo galūnių ir tu pajusi ramybę. Tą iliuzinę ir nekenčiamą ramybę savo minties. Sugalvotų pasaulių išsipildymo metas. Nesuprantamumo virtimas suprantamu. Pasišildyk. Paliesk kiekvieną lapą, kol jauti rankas. Padaryk dar vieną kulversti vardan senų laikų. Nuo dabar iki rytoj – kelias aiškus. Likimas tavo likimo – mums žinomas. Sienos grius ir pilys išskris į ateitį. Bet tu būsi čia. Būsi ir lauksi rytojaus.
Rytoj tu ramiai išprotėsi.