Džiugus šitas laiškas,
ano laiško kopijomis dangstosi,
tie, kurių smegenyse išnaikinti laukai ir
labas rytas, sako iškastas kelias
ten aš buvau ir būsiu, man sako,
sako,
lyg tikėtume, lyg dangaus skliautuose ramybės puvėsiai džiugintu.
Vakar, sako,
išmeldėme šiandien ir dingo
mano vieškelio, gimtinės, namų nuotraukos.
Šitą rytą, sunaikinau ir vėl tau dainuoju,
apie draugystę, šiupinį juoko, tylų prisilietimą, vardan
tų laikų, kada kovojome petis į petį,
kada ginklo broliais rengėmės ir tau sakiau,
kad perdėtas jautrumas
nesulaiko kulkų.
Atėjus šiandien, šiam juokingam laikotarpiui,
didingam laikui ir trumpai akimirkai,
galiu paklausti -
kiek žmonių kainavo
mūsų draugystė.
