taškas

kertiniai akmenys. kartoju ‘juokas’ juokas ‘juokas’. ir nuostabu. ir šlamštas. ir kariaujame ir nieko. tik basos pėdos pavėsyje. ir velniop. ir gera. ir išbudinti sviediniai skrodžia erdvę. nuplėšia mano kaušą ir aš pauostau smegenuosna įkritusį šapą. o dabar nusispjauk. nes ne tau tai. verbaliniais mostais komanduoju savo veidrodžiui. ir nieko. klauso. o rytais išsiplaunu dantis ir vėl diena. bet apie dieną ir dantis sukasi. ratu. o kai nuobodu. duonos raukšlė ir žaidimai. pasakorius vieną rytą pasimirė. ir tada gimė. iš naujo. vėl gimė. į ką gimė klausiate. ir vėl vėl tuoj tuoj užčiuopsime gyslą. ir kirpt. šypsena veide. o kam tai. visai kaip man. visai. ir sustojimai galėjo buti vakar. bet šiandien mes progresuojame. šiandien mes maištininkai.šiandien mums trūksta žaidimų. duonos. bet ir gerai. pagalvoja vaikas. ir kam tai. ir kodėl vakar. juk šiandien saulė. ir dangus. ir jūra. ir voliotis jau negalima. žengti kareivišku žingsniu priekin. tegul bėga pagalvoji. nes už galvojimą baudžia. o aš turiu Kaika. turiu. tiksliau mane turi. jūs suprantate apie ką visa tai. nusispjauk. ir kalbėk kalbėk savo galvoje mano žodžius. kol tai įlys ir sukursime dar viena šudeli. iš žodzių. kaip jėzus. šūdų šūdelį. bet vėl pagalvoji. ne apie tai pasakoju, galvoju. ir ne beprotis galvoju. ką aš veikiu. tik mąstau. galvoju. bet naivume vis šis tas. ech. ir dar pagalvoji kodėl vakar išėjo. juk būtų toks puikus rytojus. bet visada ir tai nutinka. nes neskaudu rinkti riekes. ir grūsti grūsti. o poto žiūrėti. i tv, pc, letenų paveikslą, rėkavimų šou, garso triukšmą. ale įdomus tas juokas. nuolat gimes. nuolat. net kraupu dėti žingsni. nes ten jis. vėl ir vėl. ir užsičiaupi ranka. ir apsidairai. gal čia ne vieta ir ne laikas. galvoji. vėl. o tada ateina ir sako: rytojus. susidedi mantą ir šlakštaisi žodžių vandenyne. nei lietaus nebereikia. ach. zvimbia mano patefonas. be elektros. nes nesupratau elektros. ir nereikia man sako. sako vis. rytojus. o man taip idomu vakar. net galvą niežti. tada išlipu iš vaikų dėžes ir ropšnoju žalią žolę žalioje pievoje. o man sako beprotis. nu sakau. galvoju tai yra. be žalios žolės gyvas nebūsi kartoju sau, kol patikiu. ir triukšmas koks. elektros nepažįsta o žalią žolę ropšnoja. kur girdėta pagalvoja dėdulė. ir susisuka į savo miegmaišį bažnyčioje. miegas. vėl. vakar buvo. o atėjo rytojus. bet savo kvailumo klausiu: ar yra kefyro. na bet apie rimtus dalykus tu neišmanai, man atsako. na taip. ir tada vėl pagalvoju. gal tie kertiniai akmenys balionais pavirs. o jei ir pavirto, tai atiduosiu duoklę vaikui. iš kurio gimiau. į kurį ir mirsiu. ir tada nusikvatoju sau. nes pamečiau duris. o raktą radau.