Užkariauti tikrumo
malonę per
mėnulio šypseną,
vis riedant į juoką,
kuo užsidengus,
kalbėti
šitam, šitam ir šitam
žmogui,
vis prasilenkiant
ką norim
vienas
kitam
išrėkti
duobkasiai
ir flamingai,
vis dega ir dega
troškimu
suprasti
šitomis akimis
išverčiant
pasaulio žodžius
į kruviną pasaką -
kodėl mirtis
taip užburtai
smenga
į mano
mintis.
