Veiksmu rašant žodžius
į tuščią lentyną,
lašų skaičiumi dengiantis,
ir temstant į ten, ramiai sėlinančio
šešėlio ramstyje,
ateiti ir pridegti
paskutinę, išliekančio
verksmo,
tylą.
Sugyventi gyvenimą savo mintyse,
kad niekas
taip ir nesuprastų,
jog gyvenai.
